Projektuojant šiuolaikišką pienininkystės ūkį, svarbu ilgalaikė perspektyva ir toliaregiška mąstysena

Investuojančiam į pienininkystės ūkį reikia numatyti ne tik dabartinę viziją, bet ir tai, kaip viskas atrodys po 15–20 metų. Tai milžiniškos kapitalo investicijos, todėl iš esmės svarbu toliaregiškai viską įvertinti ilgalaikėje perspektyvoje. „Projektuojant tvarų ir šiuolaikišką pienininkystės ūkį, bene populiariausi aspektai yra gyvulių gerovė, pieno kokybė ir mėšlo tvarkymas“, teigia „DeLaval“ stambių verslo klientų projektų vadovas ir viceprezidentas Lior Yaron. Jis yra vienas iš daugelio bendrovėje dirbančių ekspertų, į kuriuos kreipiasi ūkių savininkai, prireikus pagalbos projektuojant modernius ūkius. Kalbėjomės su Lior apie tai, kaip suprojektuoti šiuolaikišką pienininkystės ūkį.

Į ką pirmiausia reikia atkreipti dėmesį šiandien projektuojant pienininkystės ūkį?

Pienininkystės ūkio veikla yra mišri, joje dalyvauja gyvuliai, žmonės, įrenginiai ir pastatai – viską reikia suprojektuoti taip, kad tiktų šiandien, rytoj ir ateity. Kai su klientais susėdame ir imame planuoti, aptariame jų tikslus ir tada visą dėmesį sutelkiame į dvi pagrindines sritis: pirmiausia – į verslo augimą. Šiandien populiaru konsoliduoti ūkius, todėl planuojame numatydami galimybes ir pasiruošiame galimai plėtrai. Labai svarbu įvertinti, kaip ūkis turėtų veikti praėjus 20 metų, kas vadovaus ūkiui, o vėliau galbūt pakeis jo savininką. Antra – įranga ir technologijos. Jei ūkininkas pageidauja pritraukti jaunosios kartos ūkininkų, sakyčiau, būtinai reikalinga automatika, robotai ir šiuolaikiškos kompiuterinės programinės sistemos. Atsižvelgdami į poreikius, ieškome juos atitinkančių sprendimų. 

Kodėl projektuojant šiuolaikišką pienininkystės ūkį, tokia vertinga profesinė pagalba?

Norint suplanuoti visą logistiką, kuri ūkyje vyksta kiaurą parą, kiekvieną dieną, ištisus metus, reikia aprėpti labai daug parametrų, ir neužtenka tik susirašyti viską pieštuku ant lapo. Naudojant kompiuterines programas ir modeliavimo įrankius galima optimizuoti projektą pagal vietovę, kurioje ūkis įsikūręs, ir taip užtikrinti, kad viskas veiktų kiek įmanoma geriau. Planuodami numatome visas veiklas, tokias kaip šėrimas, visas melžimo ir pieno aušinimo dalis, mėšlo tvarkymą, plovimą ir valymą bei atitinkamo laiko išteklių užtikrinimą karvėms. Tam, kad karvės išliktų sveikos ir duotų daug kokybiško pieno, joms reikia pakankamai laiko, kad atsigertų, paėstų ir pailsėtų. Todėl projektuoti visada pradedame iš karvių perspektyvos!  

Ką pirmiausia padarote susėdę prie braižymo lentos?

Tikriausiai nustebsite, bet projektuoti dažniausiai pradedame nuo nuotekų valymo. Tai labai svarbi dalis, nes iš vienos karvės per parą susidaro apie 50 litrų nuotekų. Privalome turėti tinkamus sprendimus, kaip valysime, surinksime, šalinsime, apdorosime, laikysime ir pakartotinai panaudosime mėšlą. Skatiname ūkininkus mėšlą kur nors naudoti, pvz., kaip trąšas ir kraiką, priklausomai nuo vietovėje galiojančių reikalavimų ir esamų galimybių.

Mūsų pačių ūkis – „Hamra“ – yra puikiausias pavyzdys, kaip galima optimaliai sukurti šį ciklą. Iš savo ūkio gautas nuotekas panaudojama kaip naudingas medžiagas laukams tręšti, kuriuose auginame pašarus savo melžiamoms karvėms, todėl mums nereikia pirkti trąšų.

Suprojektavę nuotekų tvarkymo sistemą, vertiname kreikimo sistemą, bandos dydį, karvidės matmenis ir kt., kad užtikrintume optimalų karvių laiko biudžeto panaudojimą.

Kokios šiuolaikiško pienininkystės ūkio sritys yra pačios svarbiausios? Į ką ūkininkai turėtų sutelkti visą dėmesį?

Mano manymu, yra trys dalykai: pirmiausia – šėrimo efektyvumas. Pašarams tenka didžiausia ūkio išlaidų dalis, kuri paprastai svyruoja nuo 50 iki 75 % visų išlaidų. Todėl labai svarbu šėrimą planuoti dar projektavimo stadijoje ir paskui įgyvendinant projektą.

Antroji sritis – karvių stiprumas. Labai svarbi gyvulių gerovė – įskaitant karvių sveikatą, komfortą ir reprodukcijos rodiklius. Stipresnės karvės – ūkio ateitis. Mes tai vadiname daugiau pieno per visą gyvavimo ciklą (viso gyvavimo ciklo primilžis per parą, angl.: Lifetime Daily Yield, LDY).

Ir trečia – darbas su karvėmis pereinamuoju laikotarpiu. Karvėms, kurios turi veršiuotis, reikia ypatingo dėmesio: daugiau patogumų, kokybiškesnio pašaro ir malonios, streso nekeliančios aplinkos. Mūsų darbas tuo pasirūpinti, kad po to būtų užtikrinta sėkminga karvės laktacija.

Kaip teisingai atliekant projektavimo darbus, galima padėti sukurti tvaresnius pienininkystės ūkius?

Bendrovėje „DeLaval“ mes turime tvarumo modelį, akcentuojantį tris pagrindines perspektyvas – aplinkos, maisto ir gyvulių gerovės bei socialinę ir ekonominę perspektyvą. Projektuodami ūkį, aprėpiame visas šias tris sritis. Tačiau bandos rodikliai ir gyvulių gerovė yra viso to šerdis, todėl planavimo ir projektavimo etape privalo atsispindėti, kaip numatoma visoms karvėms užtikrinti geras ir streso nekeliančias aplinkos sąlygas, įskaitant pakankamai erdvės paėsti, atsigerti ir ilsėtis. Procesas vykdomas nuo A iki Z, nuo veršiavimosi karvidės konstrukcijos iki melžimo ir užtrūkusių karvių patalpų.

Mes kalbame apie tai, kad „svarbiausia – karvės. Vadinasi, tik „patenkintos“ karvės yra sveikos ir duoda daug pieno. Jei deramai nesirūpinsime gyvuliais, veikla nebus tvari. Viskas labai paprasta! Į šiuolaikišką pienininkystės ūkį galite žvelgti kaip į savotišką karvių penkių žvaigždučių viešbutį. Ūkininkas yra tam viešbučiui vadovaujantis asmuo, taigi jis turi pasirūpinti ir užtikrinti, kad viskas, kas vyksta ūkyje, įskaitant visą jo logistiką, veiktų be priekaištų, būtų atliekama nuosekliai, sklandžiai ir laiku. Gyvenimas viešbutyje nėra nemokamas: mainais už visa tai viešbučio valdytojas gauna daug kokybiško pieno. Dauguma sėkmingiausių ūkių pasaulyje yra suprojektuoti lygiai taip pat kaip ir visi kiti tame regione veikiantys ūkiai, skirtumas tik tas, kaip įgyvendinamos ir vykdomos šiuolaikiško ūkio darbo tvarkos.  

Žinoma, norint tvariai ūkininkauti pieno ūkyje, labai svarbi ekonominė dalis. Skaičiuojama, kad naujas pienininkystės ūkis turėtų pradėti duoti investicijų grąžą praėjus 7–10 metų. Todėl jau planavimo ir projektavimo etape privalome atsižvelgti į parametrus, turinčius tam įtakos.   

Kaip atrodo šiuolaikiškas pienininkystės ūkis?

Šiandien pienininkystės ūkiai – tai verslai, kurių veikloje naudojamos aukštosios technologijos, ir kur gyvulių gerovė – kaip jau daug kartų minėjau – yra labai svarbi.

Biosauga akcentuojama visose ūkininkavimo srityse, ūkyje viskas turi būti nepriekaištingai švaru, tvarkinga ir atsekama. Ūkyje labai svarbi yra logistika, ypač jei ūkis didelis. Pašarai ir mėšlas negali būti vieni šalia kitų, kad nebūtų galimybės susimaišyti, o melžimo centro arba VMS zonos ir pienininkystės ūkio patalpų išdėstymas turi atitikti žmonių maisto gamybai taikomus standartus.

Sprendimai valdomi šiuolaikiškomis ūkio valdymo sistemomis, pvz., „DeLaval“ programa Delpro™, kurios leidžia valdyti visas vykdomas veiklas ir jas sekti. Nedideli pakeitimai gali labai stipriai padidinti efektyvumą. Ūkininkai ir jų partneriai (pvz., veterinarai, techninės priežiūros specialistai ir tokie sprendimų kūrėjai kaip mes patys) gali nuotoliniu būdu patikrinti ir pakeisti nustatymus pagal gyvulių bandos rodiklius.

Dirbate su daug skirtingų rinkų pasaulyje: kuo labiausiai skiriasi šios rinkos?

Taip, mes dirbame su ūkiais iš įvairiausių pasaulio kampelių nuo Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių, Rusijos, Europos iki Šiaurės ir Pietų Amerikos. Turime vietinius centrus savo 13-oje rinkų regionų, kurie kaupia tai vietovei būdingas specifines kompetencijas ir praktines žinias.

Pagrindiniai skirtumai – tai žmonės ir kultūros. Kad ir kur nuvyktume, karvės tokios pačios, skiriasi tik ūkininkai. Yra daug būdų, kaip galima ūkininkauti pienininkystės ūkyje ir jam vadovauti (pvz., gyvulių ganymas, laikymas palaidai garduose, automatinės melžimo sistemos ir kt.), ir visoms sistemoms reikia geros vadybos. Jei ūkiui vadovaujama gerai, ūkininkavimo praktikos atneš sėkmę, ir atvirkščiai.

Kaip šiuolaikiškas pienininkystės ūkis atrodys po kelerių metų?

Ūkiai bus palankesni aplinkai ir mažiau taršūs, nes išmoks išteklius naudoti optimaliai ir geriau rūpinsis karvėmis. Karvių komfortas, šėrimo efektyvumas ir geriausios genetikos išnaudojimas vis dar turės lemiamos reikšmės. Viso to priekyje bus tikslas – kiek įmanoma labiau sumažinti išmetamo anglies dioksido pėdsaką, pavyzdžiui, įdarbinti bioautoklavus, vėjo malūnus, saulės elementų skydus ir galbūt užvis svarbiausia – panaudoti nuotekose esančias maistingąsias medžiagas pasėliams auginti laukuose, kurie paskui taps pašarais mūsų gyvuliams. Uždaro ciklo sukūrimas – dideliu maistingumu pasižyminčio pieno gamyba, paliekant labai mažą išmetamo anglies dioksido pėdsaką.

Kai kuriuose regionuose žemės plotai yra riboti. Ten mėšlą galima paversti kompostu ir jį panaudoti šiltnamiuose arba parduoti kaip prekę privatiems ūkiams. Tai jau vyksta, pavyzdžiui, Kinijoje.

Kas jums labiausiai patinka dirbant pienininkystės sektoriuje?

Aš užaugau ūkyje ir visą savo gyvenimą įvairiose pasaulio vietose dirbu su pienininkyste. Pienininkystės sektorius yra unikalus tuo, kad jame dirbantiems žmonėms nuoširdžiai ir aistringai rūpi karvės, gyvulių gerovė ir kaip nuolat tobulinti tai, ką tenka daryti kasdien. Bendrovėje „DeLaval“ mums bendraujant su klientais taip pat pastebėsite tą pačią dvasią. 

Susisiekite su DeLaval

Bendriems paklausimams

Telefonas

8-37 45 70 77

Elektroninis paštas

aukse.juocionyte@delaval.com