Sėkmingos reprodukcijos esmė – tinkamai parinktas laikas

Reprodukcijos valdymas

Per pastaruosius dešimtmečius genetikos mokslas padarė milžinišką pažangą, kuri buvo labai palanki pieno gamybos sričiai, bet pastebėta, kad ypač daug pieno duodančioms karvėms rujos simptomai pasireiškia silpniau (1 pav.). Rujos nustatymas rankiniais būdais pradėjo atimti per daug laiko, ir dažnai daug rujų lieka tiesiog nepastebėtos. Be to, šiuolaikinėms karvėms vis dažniau pasitaiko užslėptos rujos.

1 pav. Daug pieno duodančioms karvėms būdingos trumpai trunkančios ir mažo aktyvumo rujos.(Paimta iš Lopez ir kt., 2004).

Tam tikrų tyrimų duomenimis (Dobson ir kt., 2008), per paskutinius 30–50 metų karvių, kurioms pasireiškia aktyvi ruja (angl. <Italic>standing heat</Italic>) procentinė dalis sumažėjo nuo 80 % iki 50 %, rujos trukmė – nuo 15 val. iki 5 val., o pirmojo sėklinimo veršingumo rodiklis – nuo 70 % iki 40 %. Tai lemia atitinkamus ekonominius nuostolius, nes intervalai tarp veršiavimųsi ilgėja ir papildomai pinigų išleidžiama bulių sėklai. Tyrimai pasauliniu mastu rodo, kad šie nuostoliai siekia nuo 2 iki 5 Eur už kiekvieną servis periodo dieną po savanoriško laukimo periodo. Tai patvirtina, kad šiuolaikinėje pienininkystėje rujos identifikavimas ir karvių apvaisinimas yra milžiniškas uždavinys.

Progesteronas kaip reprodukcinių organų funkcionalumo biologinis žymuo

Reprodukciją tiesiogiai ir netiesiogiai veikia daugybė hormonų.Tiesiogiai veikiantys hormonai yra gonadotropiną atpalaiduojantis hormonas (GnRH), kurį išskiria pagumburis, folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir liuteinizuojantis hormonas (LH), išsiskiriantys iš hipofizės (pasmegeninės liaukos), estrogenai, išsiskiriantys iš folikulų, progesteronas, kurį išskiria geltonkūnis, ir prostaglandinai (PGF2α), išsiskiriantys iš gimdos viduje esančios gimdos gleivinės. Per visą karvės reprodukcijos ciklą kiekvienas iš išvardytų hormonų atlieka vis kitokį vaidmenį ir veikia kitus hormonus.

2 pav. Hormonų vystymasis per rujos ciklą.

Iš jų progesteronas buvo pasirinktas Herd Navigator™ analizei atlikti, nes būtent jis gali suteikti daugiausia informacijos apie karvės reprodukcijos būseną per visą jos laktacijos periodą.

Karvei apsiveršiavus, kiaušidžių veikla nevyksta (nerujoja) ir progesterono jos negamina. Praėjus kelioms savaitėms, kiaušidžių veikla atsinaujina, ima rastis rujos požymių ir vyksta ovuliacija. Po ovuliacijos kiaušidėje susiformuoja geltonkūnis, kuris pradeda gaminti progesteroną. Progesterono gamyba liaujasi, kai karvė ima artėti prie naujos rujos, o įvykus kitai ovuliacijai, prasideda vėl. Toks ciklas kartojasi kas 18–24 paras iki tol, kol karvė apvaisinama ir tampa veršinga. Tokiu atveju geltonkūnis ir toliau gamina progesteroną, kad palaikytų veršingumą (žr. 3 pav.). Progesterono gamyba tęsiasi iki apsiveršiavimo, nebent karvės veršingumas nutrūksta; tokiu atveju ir progesterono gamyba sustabdoma.

3 pav. Karvės progesterono dėsningumų pavyzdys, kai nerujoja, kai yra rujos ciklas ir veršingumas.

Herd Navigator™ ima progesterono tyrimo rezultatus ir kitus duomenis apie karvę, kuriuos suveda į „DelPro“ biomodelį, kad galėtų interpretuoti kiekvienos karvės progesterono profilio formą ir vystymąsi.

Rujos nustatymas ir sėklinimas

Įvykus pirmai ovuliacijai, biomodelis nustato, kad progesterono kiekis padidėjo. Nuo to momento biomodelis laiko, kad karvei prasidėjo lytinis ciklas, ir numato, kad per 8–12 dienų karvė turi pradėti rujoti. Progesterono kiekio sumažėjimas – tai ženklas, kad geltonkūnis sunyko, o dominuojantis folikulas gali bręsti ir ovuliuoti. Artėjant numatytam rujos laikui, mėginiai pradedami imti dažniau. Progesterono koncentracijai sumažėjus tiek, kad nesiekia 5 ng/ml, biomodelis sugeneruoja rujos pavojaus signalą. Šis rujos pavojaus signalas laikomas ataskaitos tašku, po kurio praėjus 19–23 dienoms galima tikėtis kitos rujos. Šis procesas kartojamas kiekvieną kartą, kai sugeneruojamas rujos pavojaus signalas.

4 pav. Reguliarų lytinį ciklą turinčios karvės progesterono profilis ir Herd Navigator™ generuojami pavojaus signalai.

Sugeneravęs rujos pavojaus signalą, biomodelis dar apskaičiuoja rujos kokybę (0–100 %). Tai gimdos aplinkos ir oocito (kiaušinėlio) kokybės įvertinimas pagal paskutinio ciklo progesterono profilio formą. Kadangi progesterono kiekio sumažėjimas įvyksta pirmiau, nei padidėja estrogenų kiekis, rujos pavojaus signalai sugeneruojami pirmiau, nei karvėms pasireiškia rujos požymiai, kuriuos galima pastebėti plika akimi. Apskritai rekomenduojama karves sėklinti praėjus 36–48 valandoms po rujos pavojaus signalo sugeneravimo, tačiau šis laikas gali skirtis, priklausomai nuo konkretaus gyvulio ir sąlygų ūkyje.

Veršingumo patvirtinimas

Progesteronas – tai hormonas, kurio būtinai reikia, kad palaikytų veršingumą, todėl pagal jį galima stebėti veršingumo būseną. Apsėklinus karvę po to, kai buvo sugeneruotas rujos pavojaus signalas, reprodukcijos modelis toliau stebi, kaip vystosi progesterono gamyba. Jei progesterono kiekis padidėja trumpam po sėklinimo ir išlieka didelis, praėjus maždaug 35 dienoms po sėklinimo, modelis pateikia veršingumo patvirtinimą. Nuo to momento sistema toliau stebi progesterono kiekį dar 20 dienų.

Apie 95 proc. ankstyvų embrionų žūčių ir veršingumo nutrūkimų įvyksta per pirmąsias 55 dienas po sėklinimo, todėl praėjus 55 dienoms, Herd Navigator™ nustoja imti mėginius. Mėginių ėmimą galima atnaujinti, jei sistemos naudotojas pastebi arba įtaria, kad veršingumas nutrūko, arba jei užregistruoja sistemoje veršingumo nutrūkimo įvykį, arba pareikalauja paimti mėginius per „DelPro FarmManager“. Nutrūkus veršingumui, sistema pradės vėl imti mėginius, kad galėtų stebėti karvę tol, kol ji vėl taps veršinga.

5 pav.Veršingos karvės progesterono profilis ir veršingumo patvirtinimas per Herd Navigator™.

Standartinės veiksmų procedūros (angl. SOP)

Ūkininkaujant šiuolaikiškais būdais pienininkystės ūkyje labai svarbu turėti ir taikyti nuoseklias darbo tvarkas, nes bandos valdymo darbus atlieka daug skirtingų žmonių, todėl būtina, kad visi jie taikytų tuos pačius darbo būdus, kitaip – standartines veiksmų procedūras, numatančias, kokių veiksmų reikia imtis kaskart atliekant vienokias ar kitokias užduotis, pvz., kokį laiką sėklinimui pasirinkti. Taip pat labai svarbu, kad visi šie įvykiai būtų registruojami.

Pavyzdžiui, priimant sprendimus dėl sėklinimo, turi būti atsižvelgiama į kriterijus, padedančius užtikrinti optimalias sąlygas, kad būtų pasiektas geras apvaisinimo rodiklis ir po to išlaikomas veršingumas. Jei karvės per parą duoda iki 55–65 kg pieno, ir jų laktacijos kreivė yra santykinai lėkšta, vertėtų jų savanoriško laukimo laikotarpį (VWP) pratęsti, net jei iki tol jos reguliariai rujojo. Toliau pateikiamas sėklinimo SOP pavyzdys, kuriame pieno davimo dienų skaičius, primilžis ir rujos kokybė naudojami kaip sėklinimo kriterijai (žr. 6 pav.).

6 pav. Sėklinimo SOP pavyzdys iš „DelPro“ programos „FarmManager“.